Į titulinį

Deprecated: Methods with the same name as their class will not be constructors in a future version of PHP; AbstractNode has a deprecated constructor in /home/deivespasa/domains/villashahrazad.eu/public_html/modules/mod_exmenu/exmenu/model/menunode.class.php on line 18

Graikų deivių laiptinė

Švelniai koralinė graikiškosios namo pusės laiptinės sienų spalva sukuria šiltą atmosferą. Šis atspalvis simbolizuoja užuovėją nuo gyvenimo negandų, „lagūną“, kurioje galima pailsinti sielą ir atsiverti santykiams su artimais žmonėmis. Koralinė spalva gydo vidinius sukrėtimus, nusivylimus meile. Ji padeda suvokti savo ir artimųjų vaidmenis partnerystėje ir, esant reikalui, padrąsina išsilaisvinti iš simbiotinių, priklausomų tarpusavio santykių.

Šioje laiptinėje kabo antikinės Graikijos mitologiją ir archetipus iliustruojančių paveikslų galerija. Ekspozicją pradeda britų dailininko John Maler Collier (1850-1934), klasicizmo ir prerafaelitų stiliaus meistro darbas „Delfų žynė”. Paveiksle vaizduojama Pitija – Apolono šventyklos Delfuose žynė ir orakulė. Ji sėdi ant aukšto trikojo, rankose laiko lauro šakelę – šventą Apolono augalą ir indą su Kassotis šaltinio vandeniu, į kurį žvelgdama atsako į interesantų kruopščiai paruoštus klausimus, skelbdama dievo valią. Iš plyšio žemėje garuoja Pneuma – švento šaltinio garai, kuriais kvėpuodama žynė panyra į transo būseną. Nors kruopščiai nutapytas žynės kūnas rodo, kad tai jauna ir graži moteris, jos veidą paslepia šešėlyje raudona skraistė, apsaugodama anonimiškumą. Tarnaudama šventykloje, Apolono Pitija atsisakydavo savo pasaulietiško identiteto, nutraukdavo ryšius su šeima ir draugais ir tapdavo šventyklos sergėtoja, Apolono mediume. Vilos kontekste „Delfų žynė” simbolizuoja ištikimybę aukščiausiajai valiai, primena apie amžinąsias vertybes ir archetipinę išmintį. Ši reproducija į vilą atkeliavo iš Vokietijos.

Kylant laiptais aukštyn, jus pasitiks JAV dailininkės, iliustratorės ir archetipų meno žinovės Hranos Janto darbai, tapyti 1996 m. Šios reprodukcijos su originaliais autorės parašais į vilą atkeliavo iš JAV. Septynios antikinės Graikijos deivės liudys jūsų kelionę spalvotoje erdvėje.

Pirmame laiptinės aukšte vilą saugo gydymo ir magijos deivė Hekatė. Ši prehelenistinė deivė senovės Graikijoje buvo garbinama naktimis be mėnulio nuošaliose kryžkelėse, kuriose susitinka trys keliai. Jos šventais gyvūnais buvo laikomi šunys. Kaip dauguma archainių deivių, Hekatė vadinama triveide, o kartais vaizduojama su trimis galvomis – gyvatės, arklio ir šuns, žvelgiančiomis į praeitį, dabartį ir ateitį. Ji simbolizuoja brandą ir senatvės išmintį, ateinančią su gyvenimo ir mirties pažinimu. Viena nedaugelio mitologinių būtybių, Hekatė turėjo ypatingą privilegiją  kada panorėjusi keliauti į požemio pasaulį ir sugrįžti atgal. Antikos gyventojai aukojo jai dovanas, prašydami apsaugoti namus nuo vaiduoklių, o keliautojus – nuo piktų dvasių. Kartu su deivėmis Artemide ir Selene Hekatė laikoma mėnulio fazių deive: Artemidė siejama su jaunu mėnuliu, Selenė – su pilnatimi, o Hekatė – su delčia ir tamsiuoju mėnuliu. Kartu su deivėmis Persefone ir Demetra Hekatė sudaro šventąją triadą, simbolizuojančią moters gyvenimo periodus: Persefonė įkūnija nekaltumą ir jaunystę, Demetra – vaisingumą ir viduramžį, o Hekatė – menopauzę ir senatvę. Šią deivę ypač gerbė Graikijos moterys ir laikė gimdymo, gydymo ir mirties valdove.

Tarp pirmojo ir antrojo aukšto išvysite graikų meilės ir grožio deivę Afroditę. Gimusi iš jūros putos, Afroditė pirmą kartą išlipo į krantą Kipro saloje. Nuo to momento ją visuomet lydi dvi pirmapradės aistros Eros ir Himeros. Afroditės simboliais laikomi balandžiai – meilės paukščiai, saldūs vaisiai – obuoliai, taip pat simbolizuojantys pažinimą, raudonos rožės, kvapnios gėlės. Graikai vadino Afroditę auksine, mat šis epitetas jiems reiškė ypatingą grožį ir prabangą. Deivės žavesys užburdavo dievus ir mirtingus vyrus, įkvėpdavo menininkus kurti nemirtingus kūrinius. Poetai apdainavo Afroditės kūno grožį, jos auksinį juoką, gebėjimą pažadinti žmogaus sieloje slypinčias kūrybines galias. Šis archetipas įkūnija kūrybiškumą, meną, bendravimo gebėjimus, kūniškus malonumus ir meistriškumą džiaugtis gyvenimu.

Dar viena deivė šioje laiptinės zonoje – Atėnė. Romėnų vadinama Minerva, ši deivė buvo ypatingai gerbiama Antikos pasaulyje kaip mylima Dzeuso duktė, kultūros, civilizacijos globėja, miestų kūrėja. Jos garbei pastatyti Atėnai. Aukštai nuo Akropolio kalvos deivė žvelgė į savo globojamą miestą, saugojo jį nuo priešų. Atėnė laikoma karinių pajėgų vadove – savo globojamiems herojams ji patarė strategijos ir taktikos klausimais. Atėnė kuravo mediciną, lengvąją pramonę – tekstilę, drabužių siuvimą, auksakalystę, išmokė žmones statyti laivus, vežimus, kinkyti gyvulius. Meno kūriniuose Atėnė vaizduojama su ietimi ir skydu rankose. Ietis simbolizuoja racionalų deivės protą, aukštą intelektą, gebėjimą įžvelgti esmę. Skydas su Medūzos Gorgonės emblema saugo moterišką Atėnės kūną ir širdį nuo sužeidimo mūšyje – Atėnė įkūnija karjerai atsidavusią moterį profesionalę, dirbančią įtakingų ir galingų vyrų draugijoje. Sparnuotas žirgas Pegasas – sinchroniškumo ir kūrybos simbolis – atsirado iš kraujo, ištryškusio Persėjui (Atėnės globotiniui) nukirtus Medūzos Gorgonės galvą.

Užlipus į antrąjį aukštą, laiptų aikštelėje jus pasitiks Demetros – šeimos globėjos ir derlingumo deivės paveikslas. Daugiau kaip du tūkstančius metų Demetros padovanotos žmonijai Eleusino misterijos buvo svarbiausia Graikijos religija. Šio kulto išpažinėjai buvo įšventinami į sakralines žinias iniciacijų metu, mokėsi gyventi pilnatvėje ir mirti be baimės. Mitologijoje Demetra žinoma kaip mergelės Persefonės motina ir ketvirtoji Dzeuso žmona. Tai motinystės, pasiaukojimo artimiesiems, vaisingumo ir gamtos ciklų archetipas.

Kildami aukšyn, pamatysite Artemidę – laukinės gamtos ir medžioklės deivę. Artemidė įkūnija laisvą, savarankišką moters prigimtį, jos ryšį su gamta ir mėnulio ciklais. Vaizduojama laukinių gyvūnų apsuptyje, Artemidė gina vaikus ir jauniklius, moteris ir gamtą nuo grėsmės, pavojų ir prievartos. Sidabrinis Artemidės lankas ir strėlės simbolizuoja jos tikslingumą, gebėjimą susitelkti ties svarbiais siekiais, atsidavimą pasirinktam gyvenimo keliui. Šiam archetipui dominuojant moters asmenybėje, moteris daug dėmesio skirs ekologijai, natūraliam gyvenimo būdui, kelionėms, bus emancipuota ir nepriklausoma nuo aplinkinių nuomonės, rūpinsis moterų teisėmis ir lygiaverte padėtimi visuomenėje – Artemidė įkūnija demokratijos principus ir feminizmo dvasią kaip Antikos laikais, taip ir šiuolaikiniame pasaulyje.

Kylant link trečiojo vilos aukšto jus pasitiks Hestija – namų ir šventyklos aukuro sergėtoja, išminties ir vidinės centracijos deivė. Seniausia iš Olimpo dievų, labai retai sutinkama meno kūriniuose, antikinėje Graikijoje Hestija buvo garbinama namuose ir šventyklose ugnies ritualų metu. Jos simboliai – aukuras, židinys, apskritimas, mandala – reiškia ryšį tarp žmonių, vienį, amžinybę, stabilias vertybes. Hestijos archetipas įkūnija dvasingumą, ramybę, meditacinę sąmonę, gebėjimą atrasti savo vidinį centrą, ramiai žvelgti į besikeičiantį gyvenimą, likti ištikimiems tikrosioms vertybėms. Šis archetipas stabilizuoja ir harmonizuoja bet kokios psichinės sanklodos žmogų.

Trečiajame vilos aukšte, šalia durų į terasą, išvysite Minojaus epochos Deivę su gyvatėmis. Šio paveikslo prototipai – keraminės didžiosios deivės skulptūrėlės, datuojamos 1600 m.pr.Kr. – saugomos Kretoje, Herakliono archeologiniame muziejuje. Nuo matriarchato laikų gyvatės laikomos moteriškos jėgos, išminties, gyvybingumo, intuicijos ir ryšio su gamta simboliais. Kretos deivė švelniai, bet tvirtai laiko šias galias savo rankose. Jos apnuoginta krūtinė atspindi to laiko madą – senovės Egipte ir Graikijoje moters krūtys buvo laikoma gražiausia jos kūno puošmena ir nebuvo siejamos su tabu. Deivės krūtys primena moters galią maitinti įvairiuose lygmenyse: fiziniame, psichologiniame ir dvasiniame. Katė, kaip papuošalas ant deivės galvos, simbolizuoja vaisingumą, žaismingumą, vikrumą, kūrybiškumą ir graciją.

Graikų deivių laiptinė
Graikų deivių laiptinė
Graikų deivių laiptinė
Graikų deivių laiptinė
Graikų deivių laiptinė
Graikų deivių laiptinė
Graikų deivių laiptinė
Graikų deivių laiptinė
Graikų deivių laiptinė
Graikų deivių laiptinė
Graikų deivių laiptinė
Graikų deivių laiptinė
Graikų deivių laiptinėGraikų deivių laiptinė
Graikų deivių laiptinė
Graikų deivių laiptinė


© Villa Shahrazad, visos teisės saugomos