Žydrasis Eurinomės miegamasis

Pirmas miegamasis, esantis pietvakarinėje vilos pusėje, pavadintas Eurinomės vardu. Šiame kambaryje kabo Eurinomės paveikslas, Hranos Janto tapytas 1994 m. Šis senosios Graikijos archetipas kildinamas iš prehelenistinės Didžiosios deivės ir mėnulio deivės kultų. Mitologijos tyrėjo Roberto Greivo teigimu, Eurinomė įkūnija pirmapradę tvėrimo galią. Atsiradusi iš pirmykščio chaoso, Eurinomė atskyrė jūrą nuo dangaus ir šviesą nuo tamsos. Nuoga ekstaziškame šokyje didžiuliu greičiu judėdama pietų link, už savęs ji sukūrė šiaurės vėją Borėją – vaisingumo energiją. Paėmusi šią tankią energiją į rankas, ji suformavo gyvatę-žaltį, kurį pavadino Ofionu. Ofionas, žiedais apsivijęs Eurinomę, ją apvaisino. Deivė, pasivertusi balande, padėjo kiaušinį, iš kurio atsirado Visata – Saulė, Mėnulis, planetos, žvaigždės ir Žemė su visa gyvybe.

Šiame kambaryje visos detalės melsvos spalvos: šviestuvai, patalynė ir antklodės, rankšluosčiai, pakabos spintoje ir kėdės gobelenas. Žydra spalva ramina nervų sistemą, sukuria saugumo jausmą ir gaivos pojūtį, padeda žmogui atrasti santarvę su savimi ir aplinkiniu pasauliu, sustiprina intuiciją ir vidinį balsą.

Miegamajame stovi plati dvigulė 140 cm pločio lova. Iš kambario atsiveria plačios dvivėrės durys į erdvią lodžą, supančią antrą aukštą iš pietvakarių pusės, kurioje galėsite gėrėtis apačioje tyvuliuojančiu baseinu ir žaliomis palmėmis. Iš visų antrojo aukšto balkonų atsiveria plati panorama: kairėje dūluoja Raudonosios jūros kalnų masyvas, tiesiai prieš namą tęsiasi Arabijos dykuma, kairėje matosi Raudonoji jūra.